Mašinos

Automatizacija – būdai pasiekti norimą tikslą mašinomis, nedalyvaujant žmogui. Mašinos – automatai veikia pagal iš anksto numatytas programas. Automatinės mašinos atlieka tam tikrus vienodai pasikartojančius darbus beveik neprižiūrint žmogui. Jomis atliekamos smulkių operaciją sekos pagal kompiuterio teikiamą instrukciją. Šiuolaikiniame gyvenime daug kas priklauso nuo automatu. Automatiniai kasos aparatai atpažįsta prekes pagal brūkšninį kodą ir jas registruoja, įvertindamos pinigų ir prekių kiekio kitimą. Transporto srautus reguliuoja automatiniai šviesoforai, centrinio šildymo temperatūra automatiškai keičiama pakitus lauko temperatūrai, o pastovų lėktuvo kursą ir aukštį palaiko autopilotas. Tai tik keli automatų pavyzdžiai.

Žingsniai link automatizacijos

Pirmą sykį šis terminas panaudotas 1946 metais, kai jau egzistavo telefonai automatai ir kitokia automatinė įranga. Iš tiesų, bent prieš du šimtmečius jau buvo žengti pirmieji automatizacijos žingsniai.

Iš pradžių stengtasi mechanizuoti tuos darbus, kuriuos anksčiau turėdavo atlikti žmonės. Pirmiausiai mechanizacija panaudota tekstilėje – mezgant, audžiant ir verpiant. Tai buvo XVIII a. pabaigoje. Mašinos nebuvo tobulos, tad žmogui tekdavo dalyvauti daugelyje darbo etapų. Vėliau išmokta mašinas programuoti taip, kad jos atliktų tam tikras veiksmų sekas.

1793 m. išrasta ranka sukama medvilnės valymo mašina išpešiodavo iš vatos sėklas, kurias ligi tol tekdavo išrankioti rankomis.  Pirmąją programuojamą mašiną 1801 metais sukūrė prancūzų išradėjas Džozefas Marija Zakardas (Joseph Marie Jacąuard; 1752—1834). Jo staklėse perforuotomis kortomis būdavo valdomas audimas, sukuriami skirtingos faktūros audiniai. Dar ir dabar tokios audimo staklės vadinamos žakardinėmis. Žinoma, seniau naudotuose įrenginiuose taip pat buvo tam tikrų programuojamų įrengimų, pavyzdžiui, laikrodžiuose naudoti besisukantys būgnai su tam tikra sistema išdėstytais kumšteliais, užgaunančiais varpelius melodijai sugroti. Tačiau tai nebuvo įrenginiai, skirti produkcijos gamybai.

Mechanizacijos vystymasis buvo susijęs su naujų energijos šaltinių atsiradimu. Seniausias mašinas sukdavo vandens ratai ir garo mašinos, o diržinėmis pavaromis judesys būdavo perduodamas per velenus ir skriemulius. Vėliau atsirado elektros varikliai, kurie daug geriau tinka mechanizmams varyti.

Per visą dvidešimtąjį amžių automatizaciją labiausiai skatino auganti automobilių pramonė. Pirmasis automobilis, 1913 metais surinktas ant konvejerio, buvo garsusis FORD-T nuo 1908 iki 1927 m. jų buvo pagaminta bent penkiolika milijonų. Mechanikai dirbdavo prie slenkančio konvejerio su surenkamais automobiliais ir atlikdavo vis tas pačias operacijas prie vis naujų automobilių. Taip buvo labai atpiginti automobiliai, nes išaugo darbo efektyvumas. Vėliau taip pradėta elgtis ir kitose pramonės šakose.

Automatizacija ir robotai

Pirmasis gamykloje panaudotas robotas gimė 1961 m. ir nuo to laiko robotai vis plačiau naudojami.

Robotai labai naudingi ten, kur reikia atlikti vis tuos pačius labai tikslius judesius. Juos galima perprogramuoti, pritaikant vis kitoms reikmėms. Kartais robotai net gali leistis žmogaus „išmokomi”: tam tikrame režime žmogus manipuliuoja robotu, o jame įrengtas kompiuteris įvertina judesius elektroniniais signalais ir juos įsimena. Robotai taip pat praneša centriniam kompiuteriui duomenis apie savo pačių būklę.