Saulės energijos potencialas Lietuvoje



Per metus viršutinę Žemės atmosferos ribą pasiekia 5,6×1024 J saulės energijos srautas. Žemės atmosfera atspindi 35% šios energijos atgal į kosmosą, o likusi energija sušildo žemės paviršių, naudojama garavimo – kritulių cikle, bangų, vėjo, oro ir vandenyno srovių susidarymui. Saulės energija patekusi į atmosferą , Žemės paviršiuje  sąlygoja visus klimatinius procesus:

  • 46% energijos tenka sausumos ir vandenynų paviršiaus šildymui;
  • 23% – vandens judėjimo ciklui;
  • 1% – vėjų ir okeanų srovių susidarymui;
  • 0,0023% – augaų fotosintezei.

Visas į Žemę išspinduliuojamos Saulės energijos kiekis per laiko vienetą yra lygus Žemės skerspjūvio (  π R² ) ir Saulės konstantos sandaugai, o vidutinis lyginamasis spinduliavimo intensyvumas vadinamas Žemės izoliacija  , yra lygus šios energijos ir Žemės rutulio paviršiaus ploto  ( 4 π R² ) santykiu : tai yra 342 W/m² .

Saulės energijos spinduliavimo tankis , pasiekiantis Žemės atmosferos paviršių ( 1367 W/ m² ).

Metinis, pasiekiančios žemę, saulės energijos kiekis yra 1,05×1018 kWh, sausumai tenka 2×1017 kWh. Be ekologinio pakenkimo aplinkai galima panaudoti 1,5% (1,62×1016 kWh/)m2. Tai ekvivalentu 2×1012 t sąlyginio kuro. Visas šiuo metu išgaunamas pasaulyje organinis kuras taip pat susidarė fotosintezes reakcijų metu, veikiant saulės energijai. Saulės radiacijos srautas žemės paviršiuje pasiskirsto labai netolygiai. Vidutinis srauto tankis yra 210 – 250 W/m2 subtropiniuose rajonuose ir dykumose, 130 – 210 W/m2 vidutinėse platumose ir 80 – 130 W/m2 šiaurėje.

Saulės energijos potencialas Lietuvoje

Lietuvos geografinė platuma nėra tokia palanki Saulės energijai panaudoti kaip šalys, esančios arčiau ekvatoriaus, tokios kaip pvz: Malta, Kipras. Lietuvos Saulės energija, patenkanti į Žemės paviršių, išsisklaido žymiai didesniame paviršiaus plote negu tose geografinėse platumose, kuriose vidurdienį Saulė stovi zenite.Saulės spinduliai čia taip pat nueina ilgesnį kelią atmosferoje ir todėl patiria kur kas didesnių absorbcijos ir difuzijos nuostolių.

Lietuvoje metinis Saulės energijos kiekis, krentantis į horizontalų 1 m2 ploto paviršių, truputį didesnis nei 1000kW/m. Atskirais metais šis kiekis gali šiek tiek svyruoti tiek į vieną pusę , tiek į kitą pusę.

Elektros energijos gamybos potencialas, naudojant šiuo metu labiausiai paplitusius kristalinio silicio saulės elementų modulius ,orientuotus pietų kryptimi ir nukreiptus į horizontą optimaliu kampu,vidutiniškai siekia 870kWh/Wp.Kadangi 1 kWp galios saulės elementų modulis užima apie 8 m² plotą,elektros energijos ekvivalentas Saulės energijai visos šalies mastu būtų 7,06*106 GWh

Šiuo aspektu Lietuva patenka į labai palankią Saulės spinduliuojamos energijos anomalijos zoną.Tam ypač palanki visa šiaurinė ir didžioji dalis vakarinės pusės.Čia metinė Saulės spinduliavimo energija siekia 1300kWh/kWp.

Saulės energiją tiesiogiai panaudoti apsunkina tiek metų,tiek ir paros Saulės energijos intensyvumo netolygus pasiskirstymas. Didžiausias intensyvumas – gegužės , birželio , liepos mėnesiais. Mažiausias – gruodžio , lapkričio , sausio mėnesiais.

Didelę įtaką Saulės energijos intensyvumui turi klimatinės sąlygos.Meteorologiniai stebėjimai rodo ,kad saulėtų dienų skaičius Lietuvoje pasiskirstęs nevienodai.Daugiausia saulėtų valandų per metus Nidoje – 1900, mažiausia – rytiniame šalies pakraštyje – 1650.